Naujienos

2010 m. gruodžio 2 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kuris įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d. (Žin., 2010, Nr. 144-7361) (toliau – Pilietybės įstatymas). Šis įstatymas apibrėžia Lietuvos Respublikos pilietybės principus, nustato Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, reglamentuoja kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus be aukščiau minėto Pilietybės įstatymo reglamentuoja ir šie teisės aktai:

            Nutarimai:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 314 “Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios” (Žin., 2011, Nr. 33-1560).
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 198 „Dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo patvirtinančių dokumentų išdavimo“ (Žin., 1992, Nr.16-448).

 

Pakeitimai:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 13 d. nutarimas Nr. 433 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo patvirtinančių dokumentų išdavimo“ pakeitimo” (Žin., 2011, Nr. 46-2179).
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 13 d. nutarimas  Nr. 436 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1049 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių prašymų leisti tarnauti kitos valstybės karo tarnyboje ar dirbti ne Europos Sąjungos valstybės narės valstybės tarnyboje nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo” (Žin., 2007, Nr. 106-4336; 2011, Nr. 46-2182).
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2011 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 488 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 312 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisyklių ir priesaikos Lietuvos Respublikai priėmimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo” (Žin., 2006, Nr. 36-1290; 2011, Nr. 50-2452).

           

            Įsakymai:

1.      Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr.1R-160 “Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 65-2415).

Pakeitimai:

1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 1R-417 „Dėl teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr.1R-160 “Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 126-4811);
2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. 1R-294 „Dėl teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr.1R-160 “Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 88-3541);
3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. rugpjūčio 17 d. įsakymas Nr. 1R-267 „Dėl teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr.1R-160 “Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 100-4190);
4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 1R-411 „Dėl teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr.1R-160 “Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 156-7044);
5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. 1R-78 „Dėl teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr.1R-160 “Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 35-1676).
6. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. 1V-336 “Dėl įgaliojimų priimti priesaiką Lietuvos Respublikai suteikimo” (Žin., 2011, Nr. 54-2626).
7. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. gegužės 16 d. įsakymas  Nr. 1V-377 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (Žin., 2011, Nr. 61-2920).

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ATKŪRIMAS

 

• Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka (Pilietybės įstatymo 9 straipsnis).
• Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Pilietybės įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje šalyje – jie nuolat gyvena.
• Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, t.y.:
  • yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę (Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 punktas).
    • Asmuo, ištremtas iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.
  • yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę (Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3 punktas).
    • Asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.
  • yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., ar asmens, pasitraukusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis (Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktas).
    • Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.
• Lietuvos Respublikos pilietybė neatkuriama, jeigu yra Pilietybės įstatymo 22 straipsnio 1 ar 2 punkte nurodytų aplinkybių, t. y. jeigu:
  • asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus;
  • asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką.
• Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.
• Sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo priima vidaus reikalų ministras.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS SUTEIKIMAS SUPAPRASTINTA TVARKA

 

• Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka – Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas netaikant natūralizacijos sąlygų lietuvių kilmės asmeniui, kuris nėra buvęs Lietuvos Respublikos piliečiu.
  • Lietuvių kilmės asmuo – tai asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.
• Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje šalyje – jie nuolat gyvena.
• Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, jeigu:
  • jie nėra kitos valstybės piliečiai;
  • nėra Pilietybės įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama, t. y. Lietuvos Respublikos pilietybė supaprastinta tvarka neteikiama asmenims, kurie:
    • rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus;
    • rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką;
    • iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo bausti už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus, ar neišnyko;
    • įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
• Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka suteikia Respublikos Prezidentas.
• Asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta supaprastinta tvarka, turi viešai ir iškilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai (žr. skyrių „Priesaika Lietuvos Respublikai“).

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS SUTEIKIMAS NATŪRALIZACIJOS TVARKA

 

• Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas natūralizacijos tvarka – tai vienas iš Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindų, kai Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama asmeniui, atitinkančiam Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygas:
  • pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
  • prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pateikimo ir sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo priėmimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

         ▪ nuolatinis gyvenimas Lietuvos Respublikoje – kitos valstybės piliečio ar      asmens be pilietybės, turinčių įstatymų nustatytą dokumentą, suteikiantį ar       patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvos Respublikoje be pertraukos šiame įstatyme nustatytą laiką. Laikoma, kad     asmuo gyvena Lietuvos Respublikoje be pertraukos vienus metus, jeigu jis per          tuos metus yra gyvenęs Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip šešis mėnesius.

•  
  • išlaikė valstybinės kalbos egzaminą (ši nuostata netaikoma asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis asmenims);
  • išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą (ši nuostata netaikoma asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis asmenims);
  • turi teisėtą pragyvenimo šaltinį;
  • yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė;
  • nėra Pilietybės įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių.
• Pagal Pilietybės įstatymo 22 straipsnį Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama asmenims, kurie:
  • rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinių nusikaltimų – agresiją, genocidą, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų;
  • rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamų veikų prieš Lietuvos Respubliką;
  • iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo bausti už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas už šiuos nusikaltimus, ar neišnyko;
  • įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

 

• Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius 7 metus bendrai su sutuoktiniu teisėtai nuolat gyvenančiam Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama, jeigu jis atitinka šias sąlygas:
  • prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pateikimo ir sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo priėmimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
  • išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
  • yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė;
  • nėra Pilietybės įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių.

 

• Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu - tremtiniu, politiniu kaliniu ar jų vaiku, gimusiu tremtyje - Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama, jeigu jis atitinka šias sąlygas:
  • susituokęs persikelia nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką;
  • pastaruosius 5 metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
  • prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pateikimo ir sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo priėmimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
  • yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė;
  • nėra Pilietybės įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių.

 

• Asmeniui, kuris pragyveno Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip vienus metus susituokęs su Lietuvos Respublikos piliečiu, kuris vėliau mirė, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama, jeigu jis atitinka šias sąlygas:
  • teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus;
  • prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pateikimo ir sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo priėmimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
  • išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
  • yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė;
  • nėra Pilietybės įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių.
• Lietuvos Respublikos pilietybė teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus.
• Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka suteikia Respublikos Prezidentas.
• Asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta natūralizacijos tvarka, turi viešai ir iškilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai (žr. skyrių „Priesaika Lietuvos Respublikai“).

 

 

 

 

ATVEJAI, KAI LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETIS GALI BŪTI KARTU IR KITOS VALSTYBĖS PILIETIS (PILIETYBĖS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIS)

 

• Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
  • Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai;
  • yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;
  • yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;
  • yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;
  • sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
  • yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;
  • yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
  • Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
  • Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

 

Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai

 

• Iki 2013-01-01 asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, ir lietuvių kilmės asmenims jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimą patvirtinantys dokumentai.
• Nuo 2013-01-01 asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bus išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai, o lietuvių kilmės asmenims jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bus išduodami jų lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai.

 

Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė

 

Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas gimstant

• Vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.
• Vaikas, kurio bent vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau mirė iki vaiko gimimo, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.
• Asmenų be pilietybės, teisėtai nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės.
• Vaikas, kurio vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės, teisėtai nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, o kitas nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės.

 

Vaiko, kurio tėvai nežinomi, pilietybė

• Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas ar gyvenantis vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu nepaaiškėja, kad vaikas yra įgijęs kitos valstybės pilietybę arba aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę. Ši nuostata taikoma ir vaikui, kurio abu tėvai ar turėtas vienintelis iš tėvų yra mirę arba pripažinti nežinia kur esančiais arba kurio abu tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais, arba kurio tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų neterminuotai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).

 

Įvaikinto vaiko pilietybė

• Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) įvaikintas vaikas Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja nuo jo įvaikinimo dienos.
• Vaikas – Lietuvos Respublikos pilietis, kurį įsivaikina kitos valstybės piliečiai (pilietis), lieka Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis dėl įvaikinimo įgijo kitos valstybės pilietybę, ar ne.

 

Vaikų pilietybė pasikeitus jų tėvų pilietybei

• Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja arba atkuria vienas iš vaiko tėvų ar abu tėvai, vaikas iki 14 metų taip pat įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Šiame straipsnyje nurodytų asmenų vaikas nuo 14 iki 18 metų Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja tik jo sutikimu, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis.
• Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės netenka abu vaiko tėvai ar vienas iš tėvų, vaikas, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, lieka Lietuvos Respublikos pilietis.
• Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės netenka abu vaiko tėvai, Lietuvos Respublikos pilietybę įgiję natūralizacijos tvarka, vaikas iki 18 metų, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo ne gimdamas, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, išskyrus atvejus, kuriais Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs vaikas liktų be pilietybės. Vaikas nuo 14 iki 18 metų gali netekti Lietuvos Respublikos pilietybės tik jo sutikimu, išskyrus atvejus, kuriais Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs vaikas liktų be pilietybės.  (PĮ 28 str. 2 d.)
• Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės netenka vienas iš vaiko tėvų, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka, o kitas iš tėvų lieka Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo ne gimdamas, lieka Lietuvos Respublikos pilietis.
• Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės netenka vienas iš vaiko tėvų, Lietuvos Respublikos pilietybę įgijęs natūralizacijos tvarka, o kitas iš tėvų nėra Lietuvos Respublikos pilietis arba yra nežinomas, vaikas iki 18 metų, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo ne gimdamas, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, išskyrus atvejus, kuriais Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs vaikas liktų be pilietybės. Vaikas nuo 14 iki 18 metų gali netekti Lietuvos Respublikos pilietybės tik jo sutikimu, išskyrus atvejus, kuriais Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs vaikas liktų be pilietybės.

 

Atvejai, kai vaikas gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis

• Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai (Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktas).
• Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktas taikomas Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., jeigu jie patys arba jų teisėti atstovai raštu prašo laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais. Jeigu vaikas atitinka šias sąlygas, teritorinė policijos įstaiga arba Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą. Šio vaiko ar jo teisėto atstovo prašymu teritorinė policijos įstaiga išduoda Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą.
  • Aukščiau nurodytas prašymas laikyti vaiką Lietuvos Respublikos piliečiu gali būti paduodamas teritorinei policijos įstaigai (jeigu asmuo gyvena Lietuvoje) arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms (jeigu asmuo gyvena užsienyje) per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo arba iki vaikui sukaks 18 metų.

§  Prie prašymo pridedamas vaiko gimimo liudijimas ar jį atitinkantis dokumentas ir dokumentas, patvirtinantis, kad šio vaiko tėvai ar vienas iš tėvų jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat dokumentas, liudijantis, kad vaikas gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę.

• Nuo 2008 m. liepos 22 d. iki Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2011 m. balandžio 1 d. gimę vaikai, kurių tėvai ar vienas iš jų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, nesvarbu, ar vaikas gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje ar už jos ribų ir ar gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę, ar ne, laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais, įgijusiais Lietuvos Respublikos pilietybę gimstant.

 

Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas           

 

• Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:
  • atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
  • įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus;
    • Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5 ir 7 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.
    • Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.

§  Nepranešimas raštu asmens gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto arba rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai užsienyje apie kitos valstybės pilietybės įgijimą – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų.

•  
  • Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais;
  • jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo;
  • įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu;
  • paaiškėjus Pilietybės įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta;
  • paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus;
  • jeigu Lietuvos Respublikos pilietis būdamas kartu ir kitos valstybės pilietis pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1, 6 ir 7 punktus, sukakus 21 metams nėra atsisakęs kitos valstybės (valstybių) pilietybės.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS GRĄŽINIMAS (PILIETYBĖS ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIS)

 

• Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta pagal jo prašymą. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta tik vieną kartą. Asmeniui, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė negali būti grąžinta.
• Asmeniui, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta natūralizacijos tvarka ir kuris Lietuvos Respublikos pilietybės neteko (arba Lietuvos Respublikos pilietybės netekusiam asmeniui, kuris buvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę iki jam sukako 18 metų dėl to, kad jo tėvai ar vienas iš tėvų buvo įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka), Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta pagal jo prašymą, jeigu asmuo atitinka šias sąlygas:
  • nėra kitos valstybės pilietis arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė;
  • pastaruosius 5 metus teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;

o    prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pateikimo ir sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo priėmimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

o    turi teisėtą pragyvenimo šaltinį;

o    nėra Pilietybės įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių.

• Asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta arba suteikta supaprastinta tvarka ir kuris po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Šis reikalavimas netaikomas asmeniui, kuris pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–4 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
• Lietuvos Respublikos pilietybę grąžina Respublikos Prezidentas.
• Asmeniui grąžinus Lietuvos Respublikos pilietybę jis turi viešai ir iškilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai (žr. skyrių „Priesaika Lietuvos Respublikai“).

 

PRIESAIKA LIETUVOS RESPUBLIKAI

 

·         Asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka, ją grąžinus, Lietuvos Respublikos piliečiu tampa ir Lietuvos Respublikos piliečio teises, laisves ir pareigas įgyja tik po to, kai per nustatytą laiką viešai ir iškilmingai prisiekia Lietuvos Respublikai.

• Laikas, per kurį asmuo turi prisiekti:

o   asmuo be pilietybės arba asmuo, kuris yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, turi prisiekti per 6 mėnesius nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo;

o   asmuo, kuris yra raštu pareiškęs savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta ar grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, turi prisiekti per 2 metus nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo.

·      Asmuo prisiekia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje arba Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Asmens priesaiką Vidaus reikalų ministerijoje priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliotas viceministras, o diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje – diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas.

·      Asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, turėjo kitos valstybės pilietybę, prisiekia Lietuvos Respublikai tik po to, kai pateikia įrodymus, kad jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnį gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų vidaus reikalų ministro sprendimu.

·      Asmenų, Pilietybės įstatymo nustatytais terminais ir tvarka neprisiekusių Lietuvos Respublikai, pakartotinai paduoti prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai šį terminą asmuo praleido dėl ypač svarbių priežasčių.

 

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimas

• Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai nagrinėjami tik pagal pačių asmenų rašytinius prašymus. Vaikų, nesukakusių 18 metų, ir neveiksnių asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda jų atstovai.
• Asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda per teritorinę policijos įstaigą pagal asmens gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
• Užsienyje gyvenantys asmenys prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas arba per Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Vilnius, L. Sapiegos g. 1).
• Asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pakartotinai priimami ne anksčiau kaip po vienų metų nuo atsisakymo patenkinti ankstesnį prašymą, išskyrus atvejus, kai prašymas paduodamas kitu Pilietybės įstatyme nustatytu Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindu arba pateikiami nauji dokumentai, patvirtinantys ankstesnio prašymo pagrįstumą.

 

Kiek ir kur reikia mokėti už prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą?

• Pilietis turi sumokėti konsulinį mokestį už dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimą ir perdavimą arba valstybės rinkliavą už prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą.
  • Konsulinio mokesčio tarifai:
    • už dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ar grąžinimo priėmimą ir perdavimą – 50 eurų;
    • už dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo priėmimą ir perdavimą – 60 eurų.
  • Valstybės rinkliavos dydžiai:
    • už prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą – 142 litai;
    • už prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka nagrinėjimą – 176 litai;
    • už prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės natūralizacijos tvarka nagrinėjimą – 179 litai;
    • už prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išimties tvarka nagrinėjimą – 178 litai;
    • už prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės gražinimo nagrinėjimą – 184 litai;
    • už prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo nagrinėjimą – 122 litai.
• Valstybės rinkliava turi būti sumokama iki institucijų teikiamų paslaugų suteikimo.
• Valstybės rinkliava mokama į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000. Lėšų gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LRFM, įmonės kodas 188659752.
  • Asmuo valstybės rinkliavą už prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą gali sumokėti bet kuriame šalies mieste (rajone), nesvarbu, kur pateikia dokumentus.
  • Mokant valstybės rinkliavą už migracijos tarnybų teikiamas paslaugas, nurodomas įmokos kodas – 5740.

 

Kiek ir kur reikia mokėti už teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimo išdavimą ar keitimą.

• Asmuo turi sumokėti konsulinį mokestį už dokumentų dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimo išdavimo ar keitimo priėmimą ir perdavimą arba valstybės rinkliavą už teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pažymėjimo išdavimą, keitimą: 
  • konsulinis mokestis už dokumentų dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimo išdavimo ar keitimo priėmimą ir perdavimą – 25 eurai;
  • valstybės rinkliava už dokumentų dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimo išdavimą, keitimą – 55 litai.
• Valstybės rinkliava turi būti sumokama iki institucijų teikiamų paslaugų suteikimo.
• Valstybės rinkliava mokama į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000. Lėšų gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752.
• Pilietis valstybės rinkliavą už teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimo išdavimą ar keitimą gali sumokėti bet kuriame šalies mieste (rajone), nesvarbu, kur pateikia dokumentus.
• Mokant valstybės rinkliavą už migracijos tarnybų teikiamas paslaugas, nurodomas įmokos kodas – 5740.

 

     Daugiau informacijos Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais rasite adresu http:// www.migracija.lt