Naujienos

Šengeno erdvė

Šengenas, arba Šengeno erdvė, - tai valstybių pasirašiusių Šengeno sutartį, teritorijos. Ši erdvė ypatinga tuo, kad jos išorinės sienos akylai saugomos, o kontrolė prie vidinių sienų panaikinta.
Saugumą Šengeno erdvėje užtikrina sustiprinta išorinių sienų kontrolė, intensyvėjantis Šengeno šalių sienos apsaugos tarnybų, policijos ir teisinis bendradarbiavimas, bendros Šengeno šalių vizų politikos vykdymas ir Šengeno informacinės sistemos funkcionavimas.

Šengeno plėtra

Europos Sąjungos (ES) teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryba 2007.12.06 sprendimu pritarė 9 naujų ES valstybių - Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Estijos, Lenkijos, Maltos, Slovakijos, Vengrijos, Slovėnijos prisijungimui prie Šengeno erdvės. Šios 9 valstybės ir Šveicarija 2007-12-21 panaikins  kontrolę prie vidinių sausumos sienų.
Oro sienų kontrolė bus panaikinta 2008-03-30, atsižvelgiant į naujai sudarytą skrydžių tvarkaraštį. 

Po šio ES Tarybos sprendimo Šengeno erdvei priklauso 25 valstybės:
 -13 senųjų ES narių: Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija ir Vokietija;
 - 9 naujosios ES valstybės - Lietuva, Latvija, Čekija, Estija, Lenkija, Malta, Slovakija, Vengrija, Slovėnija;
 - 3 ne ES valstybės Norvegija, Islandija ir asocijuota Šengeno narė Šveicarija ;
25 valstybių erdvei priklausančių šalių piliečiai turi vienodas teises nevaržomi keliauti.
ES valstybės narės Airija, Jungtinė Karalystė ir Kipras nėra Šengeno narės. JK ir Airija tebevykdo pasienio su kitomis ES valstybėmis narėmis kontrolę (tačiau jos yra įgaliotos taikyti tam tikras priemones dėl policijos ir teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose).

Laisvas asmenų judėjimas

Šengeno priemonės leidžia panaikinti Šengeno valstybių narių vidaus sienų kontrolę, nustato bendrąsias išorės sienų kontrolės taisykles ir bendrąją vizų politiką bei įveda papildomas priemones, leidžiančias tam tikrais atvejais taikyti vidaus sienų kontrolės procedūras (policijos ir teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose tikslu). Tokiu būdu šios taisyklės turi tokią tiesioginę reikšmę laisvam asmenų judėjimui:

• pasienio kontrolės panaikinimas prie bendrų vidaus sienų;
• bendrosios taisyklės, taikomos Šengeno erdvės valstybių narių išorines sienas kertantiems asmenims;
• asmenų, keliaujančių Šengeno erdvėje, atskyrimas oro uostuose ir, jeigu įmanoma, jūrų uostuose, nuo asmenų, atvykstančių iš Šengeno erdvei nepriklausančių šalių;
• taisyklių, reglamentuojančių trumpalaikio įvažiavimo ir vizų išdavimo sąlygas, suvienodinimas.

Didžiausia Šengeno susitarimo reikšmė asmenims yra ta, kad kertant Šengeno valstybių narių vidaus sienas jiems nebereikia pateikti kontrolei paso. Tačiau tai nereiškia, kad judėjimas Šengeno erdvėje yra prilyginamas judėjimui vienoje valstybėje narėje be kelionės ar tapatybės dokumento. Šengeno šalių teisėsaugos institucijų atstovai, vadovaudamiesi nacionalinių teisės aktų pagrindu turi teisę savo šalies teritorijoje patikrinti asmens tapatybę. Kiekvienos valstybės narės teisės aktuose numatyta, ar asmuo privalo tokį dokumentą turėti su savimi. ES šalies pilietis turi teisę laisvai keliauti asmeniniais ar darbo reikalaus po visą Europos Sąjungą: atvykti į bet kurią kitą ES šalį nesilaikydamas ypatingų formalumų, pakanka turėti galiojantį pasą arba tapatybės kortelę. ES piliečio teisę keliauti gali būti apribota tik viešosios tvarkos, visuomenės saugos ar visuomenės sveikatos sumetimais. Valstybės narės pasiliko sau teisę atitinkamam laikui sugrąžinti kontrolės pasienyje procedūras, jeigu iškiltų grėsmė šių valstybių saugumui ar viešajai tvarkai - (pvz., kilus pabėgėlių antplūdžio pavojui). Pasienio kontrolė gali būti atkurta ir masinių pasaulinių sporto renginių metu.
Didelė reikšmė teikiama išorinių Šengeno erdvės sienų stiprinimui, apimančiam tiek fizines (naujų technologijų, stebėjimo įrangos įdiegimas), tiek teisines (bausmių už neteisėtą sienos kirtimą sistema, griežtesnis vizų išdavimo ir patekimo į Šengeno erdvę režimas) priemones.
Šengeno informacinė sistema (SIS) - kompiuterinė duomenų bazė, kurioje kaupiami duomenys apie nepageidaujamus asmenis (dėl jų padarytų kriminalinių nusikaltimų, bandymo neteisėtai patekti į šalį ir pan.), ieškomus asmenis, pavogtus daiktus (identifikacijos korteles, ginklus, transporto priemones) ir pan.

Šengeno susitarimas

Šengeno susitarimas yra pagrindinis dokumentas dėl laipsniško bendrų sienų kontrolės panaikinimo, kurį papildomai prie ES susitarimų 1985 m. pasirašė penkios ES valstybės narės (Belgija, Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas ir Nyderlandai).
1990 m. pasirašyta Šengeno konvencija yra 1985 m. pasirašyto susitarimo įgyvendinimo dokumentas, kuriuo panaikinama susitarimą pasirašiusių valstybių vidaus sienų kontrolė, nustatomos bendrosios išorės sienų kontrolės taisyklės ir numatomos papildomos priemonės, leidžiančias tam tikrais atvejais taikyti kontrolės procedūras prie vidaus sienų. Šengeno konvencija įsigaliojo 1995 m., o 1999 m. gegužės mėnesį įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai, buvo įtraukta į Europos Sąjungos teisyną.
Nuo tada Europos Sąjungos teisinėje ir institucinėje bazėje buvo imtos taikyti bei toliau plėsti Šengeno acquis nuostatos.

Šengeno acquis

Šengeno acquis yra tarpvyriausybinis Šengeno grupės taisyklių rinkinys, į kurį įeina:

 -   1985 m. Susitarimas tarp Beneliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių  dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo;
 -    Šengeno konvencija dėl 1985 metų Šengeno susitarimo įgyvendinimo;
 -    Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Graikijos, Austrijos, Danijos, Suomijos ir Švedijos prisijungimo protokolai bei Šengeno institucijų sprendimai ir pareiškimai;
 -   Tarybos sprendimas 1999 m. gegužės 20 d. dėl Šengeno acquis apibrėžimo siekiant nustatyti kiekvienos acquis nuostatos arba sprendimo teisinį pagrindą, atsižvelgiant į atitinkamas Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties nuostatas (1999/435/EB).
 -  Tarybos sprendimas 1999 m. gegužės 20 d., nustatantis kiekvienos nuostatos arba sprendimo, sudarančių Šengeno acquis, teisinį pagrindą, atsižvelgiant į atitinkamas Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties nuostatas (1999/436/EB).

Kai kurios nuostatos buvo pakeistos ar papildytos vėliau priimtais EB / ES teisiniais instrumentais. Visas galiojančių nuostatų rinkinys yra vadinamas „Šengeno acquis“.

Šengeno acquis yra numatytos konkrečios priemonės, kompensuojančios vidaus sienų kontrolės panaikinimą ir stiprinančios Sąjungos išorės sienų saugumą. Pagrindinė priemonė yra reikalavimas, kad išorės sienas turinčios valstybės narės užtikrintų tinkamą ir veiksmingą ES išorės sienų kontrolę. Šengeno erdvėje esantis asmuo gali netrukdomai trumpam laikui vykti į vienos ar kitos Šengeno valstybės narės teritoriją. Todėl labai svarbu, kad ES išorės sienų kontrolė būtų pakankamai griežta, siekiant apsisaugoti nuo nelegalios imigracijos, narkotikų kontrabandos bei kitų neteisėtų veiksmų.

Bendra vizų politika

Šengeno susitarimo valstybės vykdo bendrą vizų politiką. Šengene yra naudojama vieninga viza, tai reiškia, kad žmogui norint keliauti po Šengeną reikalinga tik viena viza. Nuo pirmos narystės Šengene dienos visos Lietuvos vizų tarnybos išduos Šengeno vizas, bus atliekami tikrinimai Šengeno informacinėje sistemoje (SISone4all), įskaitant ir Šengeno vizų konsultacijas VISION sistemoje.
Lietuva, būdama ES nare, jau taikė ES reglamentus (tiesioginio taikymo dokumentai) dėl bendros vizų politikos, kuriais yra nustatyta:
     - Vizos įklijos forma;
     - Sąrašas valstybių, kurių piliečiai vyksta be vizų;
     - Sąrašas valstybių, kurių piliečiams reikia gauti vizas.

Tapusi pilnateise Šengeno susitarimo šalimi Lietuva taiko visus Šengeno acquis reikalavimus.

Pokyčiai dėl vizų išdavimo trečiųjų šalių piliečiams

Trumpalaikis atvykimas (iki 90 dienų)

Trečiosios šalies piliečiai, gali atvykti ir judėti valstybių narių, kurios taiko visas Šengeno nuostatas, teritorijose ne ilgiau nei tris mėnesius, jei atvykdami tenkina visas Šengeno acquis išdėstytas sąlygas:

  -     turi galiojantį kelionės dokumentą;
  -     turi trumpalaikę vizą, jeigu tokia yra reikalaujama;
  -     gali paaiškinti kelionės tikslą; 
  -     gali įrodyti, kad turi pakankamai lėšų pragyvenimui buvimo metu ir grįžimui; 
  -    neįtraukti į Šengeno informacinę sistemą kaip nepageidaujamas asmuo arba asmuo, keliantis grėsmę bet kurios Šengeno valstybės viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.

Trečiosios šalies piliečiai, ketinantys būti ilgiau nei tris mėnesius, privalo gauti ilgalaikę (D kategorijos) nacionalinę šalies vizą arba leidimą gyventi. Nacionalinių vizų ir leidimų gyventi gavimo sąlygas nustato nacionaliniai valstybių teisės aktai.

Šengene reikalinga tik viena viza

Užsieniečiui norint keliauti po Šengeną reikalinga tik viena viza.

Lietuva nuo pirmos narystės Šengene dienos išduos vieningas trumpalaikes vizas tinkamas vykti į Šengeno susitarimo teritoriją, o užsieniečiai jau turintys galiojančias kitų Šengeno partnerių išduotas vizas, galės būti visoje Šengeno teritorijoje, įskaitant Lietuvą, vizoje nurodytu galiojimo laikotarpiu.

Šengeno susitarimo šalys taiko vienodą vizų išdavimo praktiką, atsižvelgdamos į viena kitos interesus, taiko vienodus reikalavimus pateikiamiems dokumentams, ima vienodą mokestį už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą. Todėl vienoje Šengeno valstybėje narėje išduota viza galioja ir kitose valstybėse narėse, kas yra itin naudinga trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems aplankyti kelias Šengeno valstybes nares. Išimties atvejais asmenims, neatitinkantiems bendrųjų vizų išdavimo sąlygų, Šengeno valstybė narė gali išduoti tik toje šalyje galiojančią vizą. Tokie atvejai gali būti susiję su humanitarinėmis, nacionalinių interesų ar tarptautinių įsipareigojimų priežastimis.

Turintys leidimus gyventi ES keliauja be vizų

Šengeno/ES valstybės narės išduotas galiojantis leidimas gyventi ir kelionės dokumentas yra tinkamas  trumpam atvykti į kitą Šengeno valstybę narę be vizos. Jungtinės Karalystės ir Airijos išduoti leidimai gyventi nesuteikia teisės atvykti be vizos, nes šios šalys netaiko Šengeno acquis nuostatų.

Dėl vizos kreiptis į pagrindinės paskirties Šengeno valstybės vizų tarnybą

Trečiųjų šalių piliečiai, ketinantys atvykti į Šengeno valstybę narę, turi kreiptis į tos valstybės narės ambasadą arba konsulatą. Jei ketinama vykti į kelias Šengeno valstybes nares, privalu kreiptis į tos valstybės narės, kuri yra pagrindinė paskirties vieta, ambasadą arba konsulatą. Jeigu ketinama aplankyti kelias Šengeno valstybes nares, bet negalima nustatyti pagrindinės paskirties vietos, tuomet kreiptis reikia į tos valstybės narės, į kurią ketinama vykti pirmiausiai, ambasadą arba konsulatą.
Vizos, kurios išduotos iki Lietuvos prisijungimo iki Šengeno (t.y. iki 12.20), liks galioti iki jų galiojimo pabaigos, tačiau jos galios tik Lietuvos teritorijoje.

Mokestis už vizos prašymo nagrinėjimą

Mokestis už prašymo išduoti Šengeno vizą nagrinėjimą yra nustatytas ES Tarybos 2006.06.01 d. sprendimu 2006/440/EB. Pagal šį sprendimą šis mokestis yra 60 EUR.

Mokesčių lengvatos

Tarybos sprendimas 2006/440/EB bei kiti ES teisės aktai numato visą eilę mokesčių lengvatų.
Nuo mokesčio yra atleidžiami:
 - vaikai iki 6 m. amžiaus;
 - moksleiviai, studentai, podiplominių studijų studentai ir lydintys mokytojai, keliaujantys mokymo ar švietimo tikslais;
 - mokslo darbuotojai, keliaujantys ES mokslinių tyrimų vykdymo tikslais.
Atskirais atvejais nuo mokesčio gali būti atleidžiami ar jo suma gali būti sumažinama, jei ši priemonė padeda skatinti kultūrinius, užsienio politikos, plėtros politikos bei kitų visuomenei svarbių sričių interesus ar dėl humanitarinių priežasčių.
Mokesčio sumažinimas ar atleidimas nuo jo galimas ir ES ir konkrečios trečios šalies vizų režimo supaprastinimo pagrindu.
Nuo mokesčio mokėjimo taip pat yra atleisti ES ir ELPA piliečių šeimos nariai.

Vizų išdavimas ES ir trečiosios šalies susitarimo pagrindu (Rusijos , Ukrainos, Moldovos, vakarų Balkanų šalys)

Iki 2008.01.01 d. valstybių, su kuriomis Europos Komisija yra iki 2007.01.01 d. gavusi mandatą iš ES Tarybos derėtis dėl vizų režimo supaprastinimo sutarties (Rusijos Federacija, Ukraina, Moldova bei vakarų Balkanų šalys), piliečiams mokestis išlieka 35 EUR.